Nesugalvojau pavadinimo

Na, pirma prisistatysiu. Mano vardas Tifanė ir blah blah blah. Pavardė Siuvel. Žinau, kvaila. Tikiuosi greitai surasti normalų berną su normalia pavrdė, susituokti ir taip toliau... Kiek man metų? Atsakau, 17. Gynenu kažkur 3 kilomerai nuo Los Andželo, aplink mane gyvena daaug paauglių, bet nė vieno normalaus berno. Visi iškrypėliai kažkokie. O apie merginas... Vienos geros, kitos blogos. Aš prie normalių. Turiu 3 laabai geras grauges ir sukūrėme "Bulvyčių fry" komandą. KOmandai priklausau aš-Tifanė-Ti-bulvytės, po to Sandra-Sa-padažas, Elizabeta-Elė-salotos ir Keitė-Ke-gėrimas. Žinau, visa tai žiaauriai kvaila ir turiu nusot apie tai galvojus. Esu aukšta, liekna, ilgais, šviesiais plaukas. Be to, mano klasėj daugiausia juodčikų ir jos tiki tais paistalais, kad blondinės visiškos kvaišos. Bet mano tikslas įrodyti, kad kvaišos ne blondinės. Ir mokausi antra pagal gerumą. Aišku geriausiai mokosi vienintlė mano klasėj ryžikė. Jei kam svarbu, turiu "Laptop'ą" ir paprastą kompą. Šaip "Laptop'ą" naudoju kelionėm. Mėgstamiausias puslapis, aišku "Facebook'as", kaip ir visų mano klasės mergų. Beveik visi mano klasėj beveik nesusitinka su draugais ir beveik nežiūri teliko. Paklausite, ogi ką jie veikia? Atsakymas ir taip aiškus, sėdi prie savo kompų. Šiaip mano gyvenime nevyko nieko kol ne vienas atsitikimas...

1 Skyrius

Grįžau iš mokyklos. Numečiau kuprinę ant lovos ir iškart nubėgau pasitikrinti "Facebooko". Kažkokie 3 žmonės norėjo, kad pridėčiau į draugus. Įvygdžiau jų norą. Mokykloje buvo sušikta diena. Uždavė krūvą namų darbų, kurių aš tikrai nedarysiu. Apžiūrinėjau "Facebook'ą" ir kažkas pasibeldė į duris.
-Kaas?
-Aš-pasakė mano mama.
-Vardas?-visada taip uokavau su mama.
-Jug žinai.
-Nee nežinau-pasakiau apsimetinėdama.
-Izabela.
-Pavardė?-specialiai taip dariau. Tvarkiausi kambarį.
-Siuvel-aiškiai praradusi kantrybę pasakė.
-Slaptažodis?-pasakiau baigusi ir nulėkiau prie kompo.
-Nežinau-jau užrėkė ir atidarė duris.
-Atspėjai-pasakiau pasisukusi į ją.
-Turim pasikalbėti-pasakė nutaisiusi rimtą miną.
-Apie ką?-paklausiau spėliodama.
-Mes išsikraustom-pasakė ramiai.
-Kąąą? Kur?-užrėkiau vaidindama.
-Į Tokiją.-pasakė traukdamasi telefoną.
-Kąąą?-rėkiau vaidindama ir pradėjau verkti. Aišku vaidindama. Visada mokėjau išspausti ašarą kai to reikia.
-Va žiūrėk koks gražus namas-parodė man foto telefone.
Pažiūrėjau. Buvo laabai gražus namas. bet vis tiek sakiau:
-Mama man ir čia gerai, nenoriu ten.
-Neverk, mažute. Tada kraustysimės į kitą namą. Va foto-pasakė ir rodė kitą namą.
-Bet maama, dabar pats mokslų vidurys, dar liko savaitė iki pabaiigos-sakiau.
-tik pažiūrėk į namą-atsiduso.
-Ajajai, su tavim nepasiginčysi-pasakiau pasiduodama.
-Gerai-pasakė skambindama. Paskambino ir pradėjo kažką šnekėtis. Po to vl skambino ir nugirdau sakant "Perkų šitą namą".
-Tai man jau kraustytis?-paklausiau vos jai baigus.
-Viskas jau paruošta-pasakė ir išėjo.
Tada paėmiau dėžę ir nuėjau ten kur turėjo būt paprastas kompas. Bet jo nebebuvo. Tada grįžau prie "Laptop'o" ir įdėjau į dėžę. Nunešiau prie automobilio. ten mačiau ir mamą.
-Geerai, sėsk-pasakė.
Nuėjau ir atidariau galines duris. Išsižiojau.
-O kur tėtis?-paklausiau matydama, kad laisva vieta tik priekyje.
-Jis važiuos kitą dieną-pasakė ir įlipo.
-Aa-pasakiau ir įlipau.
Mama užvedė automobilį ir pradėjo važiuoti.
-Ate mano senasis gyvenime, sveimas mano naujasis šudinasis gyvenime-pasakiau traukdama savo "Laptop'ą", nes maniau kad kelionė bus tolima. Užsidėjau ausines ir klausiausi muzikos, nieko aplink negirdėdama, tik mužiką, nieko nematydama, išskyrus "Laptop'o" ekraną. Ir važiavau kažkur, į naujuosius namus...